Vyčio vėliavos dieną minėti liepos 15-ąją?

Lietuvoje oficialiai minima Lietuvos vėliavos diena sausio 1-ąją – pagerbiant 1919 m. pirmą kartą Gedimino pilies bokšte iškeltą trispalvę. Tačiau valstybinis simbolis Vytis (baltas raitelis su kalaviju raudoname fone) yra senesnis nei pati trispalvė, ir jo istorinis vėliavos pavidalo panaudojimas – dokumentuotas 1410 m. liepos 15 d., kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pulkai stojo į Žalgirio mūšį.

Remiantis Jano Dlugošo kronikomis, lietuvių kariai mūšyje naudojo raudonas vėliavas su baltu raiteliu – tai pirmasis aiškiai užfiksuotas atvejis, kai Vyčio simbolika tapo ne tik herbu, bet ir vėliava mūšio lauke, naudojama kaip valstybės identiteto ženklas.

Nors vėliava kaip lietuvių karo ženklas pirmą kartą paminėta dar 1337 m. Vygando Marburgiečio kronikoje, kai kryžiuočių šaulių vadas Tilmanas Zumpachas ugnine ietimi sudegino lietuvių vėliavą ties Bajerburgo pilimi (prie Veliuonos), šaltiniuose neaprašyta, kaip ta vėliava atrodė. Todėl Vyčio vėliavos kaip aiškaus valstybės simbolio pradžia siejama būtent su 1410 m. įvykiais.

• Vytis kaip herbas buvo naudojamas jau XIV a. pirmoje pusėje – ant monetų, antspaudų ir rankraščių.
• 1410 m. Žalgirio mūšyje dokumentuotai naudota vėliava su Vytimi, o ne tik herbas.

Todėl logiška: Liepos 15 d. – Žalgirio mūšio dieną – laikyti Vyčio vėliavos diena. Ši diena papildytų esamą atmintinų datų spektrą, sustiprintų istorinį tęstinumą ir pagarbą seniausiam Lietuvos valstybingumo simboliui.

Tai kvietimas susitelkti ne tik apie nepriklausomybės atgavimą, bet ir apie viduramžių Lietuvą – karinę ir diplomatinę galią, kurios simbolis buvo Vytis. Ši vėliava tebėra gyva – kaip Lietuvos herbo pagrindas ir mūsų istorinės tapatybės ženklas.